Category: NAUDINGA

Profesionalus pritemdymo sprendimas per elektros tinklą

Profesionalus būdas įjungti-išjungti ir  pritemdyti LED šviesos šaltinius per 230V elektros tinklą.

Tai leidžia lengvai ir ekonomiškai efektyviai panaudoti esamų šviestuvų įrengimo atnaujinimą.

Nereikia jokių naujų laidų, nes naudojama dabartinė elektros instaliacija.

Įdiegti labai paprasta ir tai sudaro pagrindą ekonomiškiems sprendimams.

 

Įrenginio „ready2mains Gateway 400VA“ apžvalga

„ready2mains“ suteikia galimybę skaitmeninę informaciją perduoti per elektros tinklo kabelį fazinio valdymo pagalba. Taikoma procedūra užtikrina patikimą ryšį be trukdžių.

Informacija yra transliuojama vienu metu visiems LED maitinimo šaltiniams.

Sąsajos

    • „one4all“ („DALI DT 254“, DSI, „switchDIM“, koridoriaus FUNKCIJA)

„SwitchDIM“ jungimo schema

Belaidė apšvietimo valdymo sistema

Tobula RF sistema yra išmanus namų apšvietimo sprendimas ir belaidžio LED valdiklio sistema, turinti rankinį RF nuotolinio valdymo pultą, sieninį valdiklį, 1-5 kanalų nuolatinės įtampos ar nuolatinės srovės imtuvą, RF reguliuojamos šviesos LED maitinimo šaltinį ir išmaniąją lemputę skirtą valdyti vienos spalvos, dviejų spalvų, RGB, RGBW, RGB + CCT LED apšvietimui norint sukurti pastovias spalvas arba dinaminius spalvų keitimo režimus.

RF sistema yra tobula belaidė namų automatizavimo sistema, leidžianti valdyti kelias zonas vienu nuotolinio valdymo pultu su neribotu imtuvų skaičiumi kiekvienoje zonoje ir leidžianti pasiekti tobulą sinchronizavimą. Kiekvieną imtuvą galima valdyti iki 10 pultelių. Valdymo nuotolis yra iki 30 m.

Imtuvus galima valdyti WiFi ryšiu „IOS“ arba „Android“ įrenginyje įdiegta programėle, o dėl naudojamo WiFi relės valdiklio galima užtikrinti ciklo atkūrimą, aplinkos atmintį ir ribotos trukmės veikimo funkciją, individualizuoti savo RGB keitimo režimų sąrašą išplėstiniam naudojimui panaudojant programėlę.

Supažindinimas: DALI standartas

ISTORIJA

Susitarimas apšvietimo industrijoje laikytis bendro protokolo skaitmeniniams adresais kontroliuojamiems šviestuvams atvėrė virtualiai neribotas galimybes ir pasirinkimus dirbtinio apšvietimo reguliavimui visose srityse. Šis bendras protokolas vadimanas DALI ((Digital Addressable Lighting Interface). Jis dabar standartizuotas visoje ES.

Su teisingu individualių DALI komponentų pasirinkimu galima išpildyti begalę reikalavimų įvairiems tikslams – nuo paprasto apšvietimo su įprastu jungikliu naudojimo iki apšvietimo valdymo sistemų ištisiems ofisų kompleksams su tūkstančiais šviesos šaltinių.

Naujas standartizavimas reiškia, kad nebėra jokių apribojimų šios technologijos pritaikymui. Bet koks šviesos šaltinis, įskaitant kaitrines, liuminescencines, aukšto išlydžio ir net LED lempas, gali būti kontroliuojama nepriklausomai nuo sumontavimo vietos – ar ofise, ar restorane, ar gatvių apšvietimui.

DALI sistema pagrįsta naudojimo paprastumu.Be abejo, paklausa elekros sistemų dizaineriams ir elektrikams nepaprastai padidėjo.

Šio techninio vadovo tikslas yra atvaizduoti kaip Tridonic siūlomi DALI sistemos komponentai veikia ir nušviesti jų funkcionalumą ir aktualų tikslingumą, naudojant kasdieniniame gyvenime.

DALI yra sąsajos protokolas skaitmeninei komunikacijai tarp elektroninių apšvietimo įrenginių (elektroninių balastų, transformatorių ir pan.)

DALI  standartą Tridonic plėtoja kartu su naujais elektroninio veikimo ir kontrolės prietaisų gamintojais. Šiandien šie gamintojai priklauso DALI Veiklos Grupei, kuri skatina DALI naudojimą ir saugiai užtikrina jos tolesnį vystymąsi.

DALI standartas buvo apibrėžtas EN 60929 Annex E standartu iki 2009, o dabar jis reglamentuotas  IEC 62386. Šis standartas taip pat nustato skirtumus tarp įvairių įrenginių tipų. Tai garantuoja ilgalaikį suderinamumą tarp visų gamintojų ir užtikrina DALI standartams saugią ateitį. Taip pat įvairių gamintojų produktų suderinamumą palaiko DALI Veiklos Grupės standartizuotos testavimo procedūros. Visi produktai su DALI Veiklos Grupės logo yra patvirtinami šiuo testu. Tridonic produkcija pilnai atitinka šiuos reikalavimus.

 

DALI charakteristika

 

Supaprastintas Instaliavimas

 

Energijos tiekimo linijos ir valdymo linijos gali būti tame pačiame kabelyje. Elektros jungimas gali būti linijinis, žvaigždinis arba mišrus.

 

Nėra poliariškumo

 

Nereikia sekti poliariškumo (+/-) DALI valdymo linijoje.

 

Stabilus pritemdymas

 

Visi šviestuvai gauna tą patį nuo interferencijos saugų skaitmeninį signal ir tuo pačiu tokią pačią pritemdymo reikšmę.

 

Paskirstyta intelektualioji informacija Distributed intelligence

 

DALI naudoja Paskirstytos intelektualiosios informacijos sistemą; daugialypiai kontroleriai (kaip DALI GC) komunikuoja su intelektualiasiais balastais. Kiekvienas kontroleris veikia kaip  “pagrindinis” (master) ir kontroliuoja komunikavimą kontrolinėje linijoje. Balastai reaguoja tik kaip “šalutiniai” (slaves)  “pagrindinių” nurodymu. Tam tikri parametrai saugomi tiesiogiai DALI elemente (kaip režimo vertės, grupių adresai).

 

Būsenos grįžtamasis ryšys

 

DALI prietaisai gali formuoti Būsenos ataskaitą. Pvz. Šiuo pagrindu  informacija apie sugedusias lempas gali būti perduodama  tiesiai į valdymo sistemas.

 

Lankstumas

 

Priskyrimai grupėms atliekami parametrų nustatymu, o ne kruopštaus darbo reikalaujančiu laidų jungimu. Apšvietimo režimų nustatymai saugomi DALI prietaise.

 

Logaritminė pritemdymo kreivė

 

Pritemdymo kreivė priderinta prie akies jautrumo.

Techninė DALI kontūro charakteristika

 

Maksimalus DALI grupių skaičius

 

16

 

Maksimalus DALI režimų skaičius

 

16

 

DALI įtampa

 

9,5 V – 22,5 V, paprastai  16 V

 

DALI sistemos  srovė

 

Max 250 mA (priklausomai nuo instaliuoto DALI galios tiekimo)

 

Duomenų sparta

 

1200 baud

 

Maksimalus kabelio ilgis

 

Maksimalus kabelio ilgis priklauso nuo maksimalios leidžiamos įtampos kritimo vertės visame DALI kabelio ilgyje; tai apibrėžta kaip max 2 V. Tai koreliuoja su maksimaliu kabelio atstumu (ilgiu) 300 m, kai kabelio skersmuo yra 1,5 mm².

DĖMESIO!

Kai skaičiuojamas maksimalus kabelio ilgis, būtina įskaičiuoti kontaktų varžą. Negalima viršyti 2 V įtampos kritimo!

Režimo ir grupės sąvokos

DALI režimas

Naudojant DALI, galima išsaugoti 16 skirtingų apšvietimo scenarijų (režimų) kiekviename DALI  prietaise taip, kad iš anksto nustatyta apšvietimo nuotaika gali būti pakartota numatytoje vietoje, pvz. “prezentacijos” režimas susitikimų salėje ar “ryto” scenarijus SPA centre). Šešiolikos režimų parametrai išsaugomi kontrolės įrenginyje. Kai tik prietaisas (lempa) gauna nurodymą “režimas nr. 1”, jis pritemsta arba sušvinta pagal reikšmę, kuri išsaugota atmintyje. Pritemdymas galimas nuo 0,7 iki 90,5 sekundžių  “Pritemdymo laiko” parametro pagalba.

 

Pvz: Apšvietimo režimai (scenos)

DALI grupės

Su DALI  galima sukurti 16 prietaisų grupių visame DALI  kontūre.

Grupę nusako prasmingas šviestuvų rinkinys. Priskyrimas grupei taip pat gali būti koreguojamas. Galimas DALI vieneto priskyrimas net ir kelioms grupėms. Tai sumažina tarp DALI vienetų reikiamą jungčių kiekį ir žymiai padidina kontūro pritaikymo lankstumą, lyginant su neadresuojamomis sistemomis, nes tokiose sistemose grupavimas sukuriamas daugybinėmis elektros jungtimis.

 

DALI pozicionavimas

DALI  nėra nauja pastatų valdymo sistema kaip  LON, KNX ar kitos, bet tarnauja kaip labai naudinga pridėtinė vertė praktiniam apšvietimo valdymo pritaikymui. DALI  sukuria idealų palaikymą pastatų kontrolės sitemoms ir įgalina kiekvieną šviesos šaltinį nustatyti kaip atskirą adresatą. Netgi smulkūs įrenginiai, kuriems pastatų valdymo sistemos ekonomiškai neapsimokėtų, neatsisako skaitmeninių technologijų patogumo. DALI tokiuose nedideliuose įrenginiuose gali būti naudojama kaip nepriklausoma apšvietimo valdymo sistema.

Skaitmeninė technologija pakeitė analoginę apšvietimo valdymo sistemose, nes DALI vienetuose galimas universalus kiekvieno  jų pritaikymas ir patikimas kontroliavimas.

 

Montavimas

DALI  kontūrai įrengiami, naudojant standartinę elektros instaliaciją. Maitinimo įtampa ir DALI kontrolės linija gali būti tame pačiame kabelyje. Taigi nėra būtinybės tiesti atskiros duomenų linijos, nors ji galima esant tokiems reikalavimams.

 

Pvz: Montavimo schema

DALI  USB  reikalinga tik  nustatymui kartu su  “masterCONFIGURATOR” ir tada gali būti nenaudojamas.

 

Elektros laidų išvedžiojimas

Reikalinga laikytis šių taisyklių:

Tipinis kabelis

  • DALI sistemos montuojamos, naudojant įprastą elektros instaliaciją.
  • Dali kontrolės kontūrui reikalingi du laidai.
  • Maitinimo ir duomenų linijos laidai gali būti tame pačiame kabelyje. Tai atitinka penkiagyslį kabelį (L, N, PE, DA, DA)

 

PASTABA

Pagal DIN VDE 0100/T520/ dalis 6, maitinimo grandinė ir lydintys išoriniai kontūrai gali būti išvedami greta net jei išoriniame kontūre yra žeesnė įtampa nei maitinimo grandinėje. Įsitikinkite, kad kabelis tinkamas reikiamai maksimaliai  įtampai.

 

Skirtingo poliškumo DALI linijos

  • Nereikia rūpintis DALI kontūro poliškumu.
  • DALI signalas nėra SELV, bet taikomi reikalavimai  Instaliavimui žemoms srovėms.
  • Nėra specialių topologijos reikalavimų (galimas žvaigždinis ar mišrus jungimas)

 

 Maksimalios DALI kontūro reikšmės

 

( 1 )

 

( 2 )

 

( 3 )

 

Max srovė: I < I Maitinimo įtampa

 

Max įtampos kritimas: Uv = 2 V

 

Max linijos ilgis: L = 300 m

Maksimalus DALI linijos ilgis yra 300 m (laido skersmuo 1,5 mm²). Mažesnėms instaliacijoms ilgis atitinkamai mažesnis.

Įtampos kritimas DALI kontrolės linijoje turi neviršyti 2 V.

Galimas sprendimas: DALI Retransliatorius

Jei įtampos kritimas didesnis nei 2 V, galimas sprendimas yra naudoti DALI Retransliatorių.

DALI Retransliatorius nėra tinkamas atsakymas kiekvienai situacijai; jo naudojimas priklauso nuo didelės apimties instaliavimų. Pirma, DALI instaliavimo kontūras turi būti patikrintas. Šis sprendimas galėtų būti naudojamas tik jei nėra kito tinkamo sprendimo. Svarbiausia, jūs turite suprasti, kodėl sistema teisingai neveikia. Užtikrinkite, kad išvengsite tos pačios problemos ateityje.

  • Jei  DALI linijos ilgis viršija 300 m ir laido skersmuo 1,5 mm2.
  • Jei laido skersmuo per mažas.

 

½ ĮSPĖJIMAS

Prieš naudojant DALI retrasnliatorių, kruopščiai perskaitykite instrukciją.

 

DALI kontūras su įtampos kritimu virš 2 V

Šiame pavyzdyje DALI įtampos kritimas gerokai viršija 2 V ribą.  DALI linija yra per ilga, 470 m vietoje leistinos 300 m ribos.

Pavyzdys: Du DALI kontūrai su įtampos kritimu mažiau nei 2 V

Naudojant DALI retransliatorių, kontūras yra padalinamas į dvi dalis. Tada įtampos kritimas yra tinkamas.

Įtampos kritimas turi būti matuojamas abiejuose kontūruose.

Reikalingi du papildomi komponentai – DALI PS ir DALI retransliatorius.

Nustatymai naudojant masterCONFIGURATOR

masterCONFIGURATOR  įgalina patikrinti DALI kontūro instaliavimą, suteikti adresus instaliuotiems vienetams, priskirti adresus grupėms ir sukonfigūruoti režimus (scenas), viskas penkiais paprastais žingsniais.

masterCONFIGURATOR  yra atskirai dokumentuotas (žr. Referencinį sąrašą).

Paruošimas

Prieš nustatant parametrus su masterCONFIGURATOR , DALI kontūrą turite matyti kompiuterio ekrane per DALI USB.

masterCONFIGURATOR  pagrindiniame puslapyje atidarykite parametrų nustatymo ir konfigūravimo pasirinkimus. Kai kurios parinktys atidaro tolimesnius langus.

Atsisiuntimai

ELEKTROTECHNINIŲ GAMINIŲ KLASIFIKACIJA

ELEKTROTECHNINIŲ GAMINIŲ KLASIFIKACIJA

  1. Elektrotechniniai gaminiai pagal apsaugojimą nuo elektros srovės poveikio priskiriami vienai iš šių klasių:
  • 0 klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija. Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti.
  • 0I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminti skirtas elementas. Maitinami iš tinklo lizdo (rozetės) be įžeminimo kontakto.
  • I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo PE laidai, esantys virvėlaidyje. Maitinami iš tinklo lizdo(rozetės) su įžeminimo kontaktu.
  • II klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija ir kuriuose nenumatytas apsauginis įžeminimas.
  • III klasė – tai elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V kintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos.

2. Atitinkamos klasės elektrotechninių gaminių eksploatavimas turi atitikti aplinkos sąlygas.

ELEKTROTECHNINIŲ GAMINIŲ KLASIFIKACIJA
ELEKTRINIŲ PRIETAISŲ APSAUGOS KLASĖS (IP)

ELEKTRINIŲ PRIETAISŲ APSAUGOS KLASĖS (IP)

IP (apsaugos klasės) indeksas nurodo prietaiso mechaninės apsaugos ir apsaugos nuo drėgmės klasę. IP indeksas susideda iš dviejų numerių, pirmasis nurodo kokia apsauga nuo kietų objektų, antrasis – nuo skysčių patekimo į prietaiso vidų.

Kuo didesnis indeksas – tuo aukštesnė apsaugos klasė. Kartais pirmasis numeris pakeičiamas raide X (pvz., IP X4), tai reiškia, kad objektas nereikalauja mechaninės apsaugos. Pavyzdžiui, IP 24 reiškia, kad elektrinis prietaisas yra apsaugotas nuo 12,5 mm skersmens objektų ir nuo vandens.

Antrasis IP klasės numeris parodo apsaugą nuo skysčių. Jeigu IP klasės numeris yra 0, reiškia reikia vengti drėgmės. Jeigu 1 – įranga apsaugoma nuo iš viršaus užtiškusių vandens lašų. 2 numeris garantuoja apsaugą nuo tiesioginės vandens srovės kampu iki 15 laipsnių. Esant 3 klasifikacijos laipsniui, tiesioginės vandens srovė gali tekėti 60 laipsnių kampu. 4 numeris garantuoja, kad bet kokie užtiškę skysčiai nepadarys žalos. Penktas laipsnis garantuoja apsaugą nuo silpnos skysčių srovės. Šeštas klasės numeris apsaugo prietaisus nuo stiprios skysčių srovės. Jeigu prietaisas žymimas 7 numeriu, jį trumpam galima įmerkti į vandenį, o jam nebus padaryta žalos. Jeigu prietaiso saugos klafisikacija žymima 8 numeriu, jį galima drąsiai merkti į vandenį.

 

Apsaugos laipsnio IP(XY) pirmojo skaitmens X reikšmė

Apsaugos laipsnis nuo kietų objektų(X)

Apsaugos charakteristika

0

Apsaugos nėra

1

Apsauga nuo pašalinių daiktų didesnių kaip 50mm

2

Apsauga nuo pašalinių daiktų didesnių kaip 12mm

3

Apsauga nuo pašalinių daiktų didesnių kaip 2,5mm

4

Apsauga nuo pašalinių daiktų didesnių kaip 1mm

5

Apsauga nuo kenksmingų dulkių apnašų.

6

Apsauga nuo dulkių

Apsaugos laipsnio IP(XY) antrojo skaitmens Y reikšmė

Apsaugos laipsnis nuo vandens (Y)

Apsaugos charakteristika

0

Apsaugos nėra

1

Apsauga nuo vertikaliai krintančio vandens (vandens lašų)

2

Apsauga nuo vertikaliai krintančio vandens, kai įrenginys pasviręs 15o kampu

3

Apsauga nuo smulkių vandens lašų (dulksnos) krintančių į apdangalą 6o nuo vertikalės kampu

4

Apsauga nuo vandens purslų iš bet kurios pusės

5

Apsauga nuo vandens čiurkšlių iš bet kurios pusės

6

Apsauga nuo stiprių vandens bangų

7

Apsauga nuo vandens patekimo į elektros įrenginį, panardinant jį nustatytam laikui į nurodytą gylį

8

Apsauga nuo vandens patekimo į elektros įrenginį, panardinant jį neribotam laikui

 

APŠVIETIMO HIGIENOS NORMOS

Elektroninio dokumento nuorašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GEGUŽĖS 24 D. ĮSAKYMO NR. 277 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2000

„NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. APŠVIETOS RIBINĖS VERTĖS IR BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI“ PAKEITIMO

 

2014 m. balandžio 30 d. Nr. V-520 Vilnius

 

  1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2014 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS IR BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi:

  1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvie Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (pridedama).
  2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.“
  3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                 Vytenis Povilas Andriukaitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-520 redakcija)

 

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 98:2014

„NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS IR BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI“

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Ši higienos norma nustato natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausias ribines vertes darbo vietose bei bendruosius apšvietos matavimo reikalavimus, nustatytus siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą.
  2. Ši higienos norma taikoma įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorė
  3. Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:
    • projektuojantys, įrengiantys ir naudojantys darbo vietas ir patalpas;
    • kontroliuojantys darbo sąlygas ir apšvietimo kokybę bei poveikį dirbančiųjų sveikata
  4. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su darbo vietų ir darbo patalpų apšvie
  5. Ši higienos norma netaikoma:
    • požeminių kasinėjimų apšvietimui;
    • specialiosioms saugos apšvietimo sistemoms ir avarinio apšvietimo sistemoms;
    • ten, kur specialius apšvietimo reikalavimus nustato kiti teisės aktai (higienos normos).
  6. Darbdavys, įgyvendindamas savo pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais [1, 8.2, 8.4, 8.5], organizuoja darbo patalpų ir darbo vietų apšvietimo vertinimą. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.
  7. Darbdavys turi atsižvelgti į profesinės rizikos įvertinimo rezultatus ir imtis atitinkamų priemonių natūralaus, dirbtinio ar mišraus apšvietimo keliamai rizikai šalinti ar mažinti. Teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią priemonę, kurios imtasi įgyvendinant šią higienos normą, ir su ja susijusiais saugos ir sveikatos klausima

 

II  SKYRIUS

NUORODOS

 

  1. Šioje higienos normoje yra nuorodos į šiuos dokumentus:
    • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 spalio 25 d. įsakymą Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;
    • Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;
  • Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
  • Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 sausio 15
  1. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“;
  • Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimus naudingų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1- 104/D1-186 „Dėl Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse patvirtinimo“;
  • Statybos techninį reglamentą STR 05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“;
  • Statybos techninį reglamentą STR 05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“;
  • LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvie Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“;
  • LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvie Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“.

 

III  SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

  1. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
    • Akinimas – matomumo pablogėjimą sukeliantis reiškinys, kai regėjimo lauke atsiranda ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisi
    • Apšvieta – kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, išreikšta liuksais (lx).
    • Apšvietimas – šviesos energijos paskirstymas, gerinantis objektų matomumą.
    • Apšvietos ribinė vertė – tokia apšvieta, kuriai esant dirbant nustatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 va per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regėjimui bei sveikatai, matuojama liuksais (lx).
    • Apšvietos tolygumas – tiesioginio regėjimo lauko darbo vietoje (darbo paviršiaus) ir artimosios aplinkos apšvietos santy
    • Artimoji aplinka – paviršiaus plotas 0,5 m atstumu aplink tiesioginį regėjimo lauką darbo vietoje (3 priedas).
    • Bendras dirbtinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, tolygiai išdėstytų viršutinėje darbo patalpų zonoje, apšvie
    • Bendras fonas – paviršiaus plotas 3,0 m atstumu aplink artimąją aplinką (3 priedas).
    • Darbo paviršius – paviršius, ant kurio dirbama (kur matuojama apšvieta).
    • Darbo zona – dinamiška zona, kurioje išdėstyti elementai, susiję su atliekama už
    • Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa.
    • Kombinuotas dirbtinis apšvietimas – suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvie
    • Kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras viršutinis natūralus apšvietimas ir šoninis natūralus apšvietima
    • Mišrus apšvietimas – suderintas natūralus ir dirbtinis apšvietima
    • Natūralus apšvietimas – dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa.
    • Natūralios apšvietos koeficientas (NAK) – tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis (procentais).
    • Objektas – regimas daiktas, atskira jo dalis arba defektas, kuriuos reikia matyti darbo proceso me
    • Regos darbų kategorijos – darbų kategorijos, kurios skirstomos pagal mažiausio matomo objekto dydį.
    • Šoninis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtus lang
    • Tiesioginis regėjimo laukas – paviršiaus, kuriame atliekama darbo užduotis, plo
    • Vietinis dirbtinis apšvietimas – dirbtinio šviesos šaltinio, įrengto tiesiogiai darbo vietoje arba darbo įrenginyje, apšvie
    • Viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas.

Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka sąvokas ir jų apibrėžtis, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

 

IV  SKYRIUS

NATŪRALAUS APŠVIETIMO DARBO PATALPŲ VIDUJE HIGIENOS REIKALAVIMAI

  1. Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas [2].
  2. Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą [7, 8.8].
  3. Darbo patalpų natūralus apšvietimas vertinamas pagal natūralios apšvietos koeficiento (toliau – NAK) vertę (procentais) [8.2, 8.4, 8.6]. NAK ribinės vertės pateiktos 1 priede.
  4. Priklausomai nuo langų tipo ir orientacijos į pasaulio šalis, NAK vertė koreguojama pagal formulę:

Nn=Nv× k, kurioje:

Nn – koreguota NAK vertė;

Nv – NAK ribinė vertė, nurodyta 1 priede;

k – pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Pataisos koeficiento (k) vertės

Langų apibūdinimas Langų orientacija į pasaulio šalis Pataisos koeficientas, k
 

Langai pastatų išorinėse sienose

PV-V-ŠV-Š-ŠR-R-PR 1,1
Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV) 1,0
 

Stoglangiai, švieslangiai

PV-V-ŠV-ŠR-R-PR 1,05
Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV) 1,0

PASTABA. Žymėjimai lentelėje: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.

 

V SKYRIUS

DARBO VIETŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO PATALPŲ VIDUJE HIGIENOS REIKALAVIMAI

  1. Atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, nurodytas 1 priede, turi būti įrengtas bendras, vietinis arba kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
  2. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų dirbtiniam apšvietimui gali būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, žemo slėgio dujų išlydžio (liuminescencinės), aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio ir kitos lempos, kurių naudoti nedraudžia teisės aktai [8.3].
  3. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vie
  4. Dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausios ribinės vertės (liuksais) pateiktos 1 priede.
  5. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, reikia atsižvelgti į apšvietos verčių skalę, pateiktą 2 lentelėje [8.8].

 

2 lentelė. Patalpų apšvietos verčių skalė


Padalos vertės, lx   |   20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000, 3000, 5000


 

  1. Patalpų darbo vietų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės, nurodytos 1 priede, turi būti didinamos viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę (pvz., kai mažiausia ribinė vertė yra 3000 lx, taikoma 2 lentelėje šalia šios vertės nurodyta didesnioji vertė – 5000 lx), kai:
    • I–IV kategorijos regos darbai atliekami daugiau kaip pusę darbo dienos (pamainos) laiko;
  • dirbami pavojingi darbai (su diskiniu pjūklu ir pan.) ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx;
  • dirba jauni asmenys arba vyksta jų gamybinis mokymas ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 300 lx;
  • detalės yra itin mažos arba mažas jų kontrastas su fonu;
  • darbo metu stebimos besisukančios (ne mažiau kaip 500 sūkių per minutę, r/m) detalės arba judantys (ne mažesniu kaip 0,025 m/s greičiu) objektai;
  • nuolat ieškoma matomo objekto ne mažesniame kaip 0,1 m2 plote;
  • užduotį reikia vykdyti ilgai, palyginti su įprastiniu laikotarpiu;
  • kai yra keli aukščiau išvardyti požymia
  1. Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų sukuriamos darbo paviršiaus apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti didinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.
  2. Darbo patalpoje, kurioje atliekami IV–VI kategorijos regos darbai ir kurioje darbuotojai būna trumpai arba joje nebūtina nuolatinė įrenginių priežiūra, dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė gali būti mažinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.
  3. Darbo patalpų ir darbo vietų apšvietos mažiausios ribinės vertės, pateiktos 1 priede, gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje nurodytą apšvietos verčių skalę:
    • viena padala, jeigu, esant kombinuotai dirbtinio apšvietimo sistemai, normuojama apšvietos ribinė vertė yra ne mažesnė kaip 750 lx;
    • viena padala, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami I–V ir VII kategorijos regos darbai;
    • dviem padalomis, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami VI ir VIII kategorijos regos darba
  4. Darbo patalpoje, kurioje atliekami I–IV kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
  5. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą (sunkumus), todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas (pagal 3 lentelę). Bendro fono apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 1/3 artimosios aplinkos apšvietimo vertės.

 

3 lentelė. Darbo vietų patalpų viduje apšvietos tolygumas

Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta (Et), lx Artimosios aplinkos apšvieta, lx
Daugiau kaip arba lygu 750 500
500 300
300 200
200 150
150 Et
100 Et
Mažiau kaip arba lygu 50 Et

 

  1. Mišrus darbo patalpų apšvietimas turi būti, kai:
    • atliekami I–III kategorijos regos darbai;
    • dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas, atitinkantis NAK ribines vertes, nurodytas 1 priede.
  2. Dirbtinis apšvietimas (kai taikomas mišrus) turi atitikti šio skyriaus reikala

 

VI  SKYRIUS

DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

  1. Darbo paviršių apšvieta, kai darbai vykdomi lauke, po pastoge, ant pastolių, turi atitikti 2 priede nurodytas apšvietos ribines ver
  2. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, atsižvelgiama į apšvietos verčių skalę, pateiktą 4 lentelėje [9].

 

4 lentelė. Apšvietos statinių išorėje verčių skalė


Padalos vertės, lx  |  5, 10, 15, 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000


 

  1. Jeigu yra 19 punkte nurodytų požymių, darbo vietos dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė, nurodyta 2 priede, turi būti didinama viena padala pagal 4 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.
  2. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą, todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas pagal 5 lentelę.

 

5 lentelė. Darbo vietų statinių išorėje apšvietos tolygumas

Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta, lx Artimosios aplinkos apšvieta, lx
Daugiau kaip arba lygu 500 100
300 75
200 50
150 30
50 – 100 20
Mažiau kaip 50 Nereglamentuojama

 

VII  SKYRIUS

BENDRIEJI MATAVIMO IR VERTINIMO REIKALAVIMAI

 

  1. Natūrali ir dirbtinė apšvieta matuojama specialiais prietaisais – liuksmetrais, kurie turi būti nustatyta tvarka periodiškai tikrinami ir naudojami pagal gamintojų instrukcija
  2. Prietaisų matavimo diapazonas ir tikslumas turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, apšvietos paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 proc. Su gautais rezultatais turi būti pateikiami duomenys apie matavimo prietaisą (tipas, charakteristika, paskutinės metrologinės patikros data, patikros pažymos numeris ir kt.).
  3. Natūrali ir dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įprastinio darbo proceso sąlygomis, pvz., darbo vietoje darbuotojui sėdint 0,75–0,8 m aukštyje, sportui skirtose vietose ir judėjimo zonose (laiptai, koridoriai, automobilių stovėjimo aikštelės) – ant paviršiaus (grindų).
  4. Matavimo prietaiso jautrusis elementas turi būti orientuotas pagal darbinę plokštumą. Šviesos srautas turi būti neužstotas matavimą atliekančio asmens ar kitų objektų. Matavimo metu negali būti keičiamas apšvietimas (sumontuojant ar išmontuojant šviestuvus).
  5. Vienpuse šonine natūralia šviesa apšviestose darbo patalpose mažiausia NAK vertė matuojama darbo paviršiuje 1 m atstumu nuo sienos, labiausiai nutolusios nuo lang Jeigu darbo patalpa apšviečiama dvipuse šonine natūralia šviesa, šis taškas yra patalpos viduryje.
  6. Šonine natūralia šviesa apšviestų darbo patalpų mažiausia NAK vertė matuojama taške, kuris nuo langų yra:
    • 1,5 patalpos aukščio atstumu – I–IV kategorijos regos darbams;
    • dvigubo patalpos aukščio atstumu – V–VII kategorijos regos darbams;
    • trigubo patalpos aukščio atstumu – VIII kategorijos regos darba
  7. Jeigu darbo patalpos natūralus apšvietimas yra viršutinis arba kombinuotas, vidutinė NAK vertė matuojama taškuose, kurie yra patalpą kertančios vertikaliosios plokštumos ir santykinio darbo paviršiaus (arba grindų) susikirtimo taške. Pirmasis ir paskutinis taškai nustatomi 1 m atstumu nuo sienų (pertvarų) paviršiaus arba kolonų ašių [8, 8.9].
  8. Dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus (uždengus) natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros me
  9. Atliekant detalesnį apšvietos matavimą darbo zona gali būti suskirstyta apšvietimo matavimo taškų išdėstymo tinkleliu (4 priedas) [8.8, 8.9].
  10. Gauti apšvietos matavimų rezultatai lyginami su mažiausiomis ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.
  11. Jeigu įmonėje įgyvendinama gera darbo vietų apšvietimo praktika, papildomai gali būti vertinami kiti apšvietimo parametrai: šviesos srauto kryptis, akinimas, mirgėjimas, spalvų perteikimas [8, 8.9].

 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

1 priedas

 

DARBO VIETŲ PATALPŲ VIDUJE APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS

 

Eil. Nr. Regos darbų charakteristika Mažiausio matomo objekto dydis, mm Regos darbų kategorija Mažiausia ribinė vertė, lx Natūralus apšvietimas, NAK, proc. Vykdomų darbų rūšys (darbo zonos)

1.

Maksimaliai tikslūs Mažiau kaip 0,15 I 3 000 4,0

Kūrybinės dirbtuvės meno mokyklose, medienos inkrustavimo darbai, juvelyro darbas su brangakmeniais Graviravimas (raižyba)

2.

Labai tikslūs Nuo 0,15

iki 0,30

II 1 000 4,0

Keramikos, stiklo gaminių dekoravimas, rankinis dažymas, brangakmenių gamyba

Juvelyrinių dirbinių gamyba

Spalvų kontrolė darbo vietos maisto pramonėje, odos dirbinių gamyboje

Parametrų nustatymo, retušavimo, litografijos darbai spaustuvėse; pluošto kokybės ir spalvų kontrolė tekstilės gamyboje

Automobilių dažymas, apdaila, salono apdaila ir kokybės kontrolė

Kokybės ir spalvinės patikros darbai chemijos pramonėje

Surinkimo darbai:

gaminių tikslumo patikros, spausdintinių plokščių gamyba elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje

Tikslių mechanikos gaminių, šablonų gamyba metalo apdirbimo įmonėse

Medienos gaminių kokybės kontrolė

3.

Tikslūs 0,31–0,50 III 500 4,0

Tikslių matavimų

laboratorijos Vaistų gamybos

patalpos

Pašto patalpos Kepinių užbaigimas

ir dekoravimas

kepyklose

Darbai delikatesinių maisto produktų gamyboje, virtuvėje, cigarų ir cigarečių gamyboje

Stiklinės taros kontrolė, rūšiavimas, dekoravimas ir darbai maisto pramonės laboratorijose

Skerdyklos, mėsos perdirbimo įmonės

Pieno produktų įmonės

Filtravimas cukraus perdirbimo gamyboje

Kirpyklos Laikrodžių gamyba

(automatinė); odinių

pakinktų, batų gamyba

(susiuvimas,

poliravimas, kirpimas, formavimas, perforavimas), rūšiavimas, odos dažymas (mašinomis), pirštinių gamyba odos pramonėje

Vidutinio dydžio ričių, skirstomųjų skydų gamyba (elektrotechnika)

Tikslūs metalo gaminių surinkimo darbai

Korpuso surinkimo zona automobilių gamyboje

Medienos apdorojimo staklių zona

Kontrolės patalpos jėgainėse

Knygų gamyba Popieriaus

paruošimas, darbas

su spausdinimo mašinomis, spausdinimo matricų gamyba, rankinis spausdinimas spaustuvėse

Rašymas,

skaitymas, duomenų tvarkymas, konferencijų, susitikimų patalpos biuruose

Bibliotekų skaityklos

Verpimo, audimo, pynimo, mezgimo, dažymo, kepurių gamybos procesai tekstilės pramonėje

Mažmeninės prekybos pakavimo patalpos;

Virtuvės

4. Vidutiniškai tikslūs

Daugiau kaip 0,5–

iki 1,0

IV 300 3,0

Treniruoklių, sporto

salės

Siuntinių pakavimo ir tvarkymo patalpos

Gaminių paruošimo ir kepimo patalpos kepyklose

Mašinų salė ir gamyba cemento, betono, plytų gamyklose; formavimo medžiagų ruošimo patalpa; mašinų salė; emaliavimo, valcavimo, presavimo salės / zonos, paprastų detalių formavimo metalo apdirbimo gamyboje

Stiklo pūtimas keramikos ir stiklo gamyboje

Kabelių ir vielos gamyba, didelių ričių vyniojimas, ričių impregnavimas, gaminių galvanizavimas (padengimas), didelių kondensatorių surinkimas elektrotechnikos ir elektronikos gamyboje

Metalo kalimas, virinimas, metalo lakštų, plonesnių kaip 5 mm, apdorojimas, detalių surinkimas, galvanizavimas metalo apdirbimo gamyboje

Darbas su rėminiu pjūklu prie staliaus varstoto, klijavimas ir surinkimas medienos perdirbimo gamyboje

Liejinių formavimas, liejimas liejyklose

Gaminių rūšiavimas ir plovimas, malimas, maišymas, pakavimas maisto gamyboje

Vaisių ir daržovių rūšiavimas ir pjaustymas

Skalbinių priėmimas, rūšiavimas, skalbimas ir sausas valymas, lyginimas skalbyklose ir valyklose

Žalios odos apdorojimas

Džiuto ir kanapių pluošto karšimas, šukavimas, verpimas

Popieriaus ir kartono gamyba

Kopijavimas, katalogavimas ir pan.,

Registratūra biuruose; mažmeninės prekybos salės

Bilietų kasos,

registratūros, budėtojo vietos, bufetai restoranuose ar viešbučiuose; repeticijų, persirengimo, takelažo (dekoracijų montavimo) patalpos teatruose, koncertų ir kitų renginių pastatuose

Parodų salės

5. Nelabai tikslūs 1,1–5,0 V 200 3,0

Duonos tešlos

paruošimas, alaus daryklos, cukraus gamyba, tabako džiovinimo ir fermentavimo patalpos

Valgyklos, bufetai, rūbinės, prausyklos, dušai, tualetai

Pašarų ruošimo, melžimo, rakandų plovimo, veršiavimosi patalpos

Betono, cemento, plytų mišinių, plytų gamybos, degimo krosnių patalpos

Metalo apdirbimo įmonės: smėlio paruošimo, liejimo cechai, liejinių iškratymo ir apdorojimo zonos

Metalo štampavimas, plokščių, storesnių kaip 5 mm, apdorojimas, didelio tikslumo nereikalaujantis gaminių surinkimas

Metalo gaminių apdirbimas, darbai

su valcavimo

staklėmis, darbas prie aukštakrosnės

Medienos masės malimas popieriaus gamyboje

Jėgainių mašinų salės, siurblinės, kondensatorinės, komutatoriaus patalpos

Elektros pastočių patalpos, sandėliai su stelažais

Odos rauginimo patalpos

Tekstilės žaliavos ryšulių išpakavimas, plovimo vonių patalpos

Biurų archyvai, holai, savitarnos restoranai, teatrų, kino teatrų, koncertų ir kitų renginių žiūrovų salės (tvarkymo, valymo metu), bibliotekų knygų fondai (lentynos)

Mokymo įstaigų vestibiuliai, bibliotekų knygų saugyklos

Gydymo įstaigų koridoriai, liftai, pacientų vonios ir tualetai

Oro uostų atvykimo, išvykimo, bagažo aptarnavimo zonos, laukimo salės

Uždaros geležinkelio stočių platformos, požeminės perėjos, bilietų kasos ir  laukimo salės

6.

Netikslūs Daugiau kaip 5,0 VI 100 3,0

 

Laiptai, krovininiai liftai, gamybos įrenginiai, nereikalaujantys nuolatinės priežiūros, restoranų, viešbučių koridoriai, liftai, didmeninės prekybos sandėliai, vestibiuliai

7.

Darbas su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose Daugiau kaip 0,5 VII 200

3,0

8.

Bendras darbo proceso stebėjimas VIII 50

0,7

Saugyklos, laukimo zonos, pakrovimo, iškrovimo darbai, metalo sandėliai, koridoriai, automatizuoti procesai, ligoninių koridoriai naktį, gelžbetonio gaminių, apdailos plytelių džiovyklos, keramikos gaminių gamyklos, galvijų laikymo patalpos (tvartai)

*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis.

 

 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014

„Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

2 priedas

 

DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE DIRBTINĖS APŠVIETOS MAŽIAUSIŲ RIBINIŲ VERČIŲ LENTELĖ

 

Eil. Nr.

* Minimalus apšvietimas, lx

Pastabos

1. BENDROSIOS EISMO ZONOS  

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laivų statyklose ir dokuose

1.1. Tik pėstiesiems skirti takai
1.2. Eismo zonos lėtai judančioms transporto 10
priemonėms     (maks.    10    km/h),    pvz.:
dviračiams,             sunkvežimiams            ir
ekskavatoriams
1.3. Reguliarus transporto priemonių eismas 20
(maks. 40 km/h) turi būti įvertintas akinimas
1.4. Pėsčiųjų takų,   automobilių   apsisukimo, 50
pakrovimo ir iškrovimo punktai
2. ORO UOSTAI  

20

Turėtų       būti       vengiama
2.1. Aikštelės prieš angarus tiesioginės šviesos valdymo
2.2.

2.3.

Aikštelės prieš terminalus Krovimo zonos 30

50

bokšto          ir          orlaivio

nusileidimo kryptimi Prožektorių               šviesos,

2.4. Kuro bazės / saugyklos 50 tiesiogiai      spinduliuojamos
2.5. Orlaivių techninės apžiūros vietos 200 horizontaliai,      turėtų     būti

apribotos iki minimumo.

3. STATYBVIETĖS  

20

3.1. Statybos    aikštelės     parengimas:     žemės
kasimas ir krovimas
3.2. Drenažo vamzdžių montavimo, transporto, 50
pagalbiniai ir sandėliavimo darbai
3.3. Karkaso elementų montavimas, smulkūs 100
sutvirtinimo darbai, medinių klojinių ir
karkasų montavimas, elektros instaliacija ir
kabelių tiesimas / klojimas
3.4. Elektros    elementų    jungčių    ir    kabelių 200
montavimas
4. KANALAI, ŠLIUZAI IR UOSTAI  

10

4.1. Užtvankų / šliuzų ir kanalų krantinės
4.2. Trapai ir perėjimai, skirti pėstiesiems 10
4.3. Užtvankų     /     šliuzų     kontroliavimo     ir 20
balastavimo zonos
4.4. Krovinių       pakrovimo,      iškrovimo      ir 30 Etiketėms skaityti – 50 lx
tvarkymo zonos
4.5. Keleivinių uostų keleivių zonos 50
4.6. Žarnų, vamzdynų ir lynų sukabinimas 50
4.7. Pėsčiųjų     takų    ir    važiuojamųjų     kelių 50
pavojingos vietos
5. ŽEMĖS ŪKIS  

20

5.1. Ūkio, fermos kiemas
5.2. Stoginė 50
5.3. Gyvulių rūšiavimo aptvaras 50
6. DEGALINĖS  

5

6.1. Transporto      priemonių      stovėjimo      ir
saugojimo zonos
6.2. Įvažiavimo        ir       išvažiavimo        keliai 20
neapšviestoje     aplinkoje     (pvz.:     kaimo
vietovių, priemiesčių)
6.3. Įvažiavimo        ir       išvažiavimo        keliai 50
apšviestoje aplinkoje (pvz., miestuose)
6.4. Oro slėgio ir vandens patikros bei kitos 150
aptarnavimo zonos
6.5. Skaitiklių rodmenų nuskaitymo zonos 150
7. PRAMONĖS OBJEKTO IR  

 

 

20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taikomas vietinis

SANDĖLIAVIMO ZONOS
7.1. Didelių krovinių ir žaliavų trumpalaikis
(tvarkymas)    apdorojimas,    birių    prekių
pakrovimas ir iškrovimas
7.2. Didelių          krovinių          ir          žaliavų 50
nepertraukiamas     aptarnavimas,    krovinių
sukrovimas ir iškrovimas, kranų kėlimo ir
nuleidimo      vietos,     atviros     pakrovimo
platformos
7.3. Adresų     nuskaitymo      darbai,      dengtos 100
pakrovimo platformos, darbai su įrankiais,
paprasti sutvirtinimo ir formavimo darbai
gelžbetonio gamyklose
7.4. Mechanizmų    ir    vamzdyno    montavimo 200
darbai, dėl kurių     reikia atlikti elektros apšvietimas
instaliacijos patikrą
8. JŪRINIAI DUJŲ IR  NAFTOS  

 

 

30

 

 

 

 

Lipant, einant, vaikštant

TERMINALAI
8.1. Vandens paviršius prie platformos
8.2. Trapai, laiptai, pėsčiųjų takai 100
8.3. Laivų    švartavimosi    zonos    /   transporto 100
zonos
8.4. Sraigtasparnių platformos 100 Turėtų       būti     vengiama

tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir lėktuvo tūpimo kryptimi

Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo

8.5. Gręžimo bokštai 100  

 

 

 

 

 

 

Reikia   išskirtinio dėmesio

8.6. Aptarnavimo zonos 100
8.7. Siurblių zonos 200
8.8. Gelbėjimosi valčių zonos 200
8.9. Gręžinių zonos 200
įtraukiant virvę
Naudojamas               vietinis
apšvietimas
8.10. Purvo     (dumblo)     patalpos,     pavyzdžių 300
atrinkimo vietos
8.11. Žalios naftos siurblinės 300
8.12. Gamybos zonos 300
8.13. Darbai su rotacinėmis mašinomis 500
9. AUTOMOBILIŲ                STOVĖJIMO  

 

 

5

AIKŠTELĖS (ZONOS)
9.1. Neintensyvus judėjimas, pvz., automobilių
stovėjimo vietos šalia parduotuvių, terasų,
gyvenamųjų namų, dviračių parkų
9.2. Vidutinio intensyvumo judėjimas, pvz., 10
automobilių       stovėjimo      vietos      šalia
universalinių parduotuvių, biurų, įmonių,
sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų
9.3. Intensyvus judėjimas, pvz.: automobilių 20
stovėjimo vietos šalia mokyklų, bažnyčių,
didelių prekybos centrų, didelių   sporto ir
daugiafunkcių pastatų kompleksų
10. NAFTOS,    CHEMIJOS    PRODUKTŲ  

 

 

20

GAMYBA
10.1. Technologinio proceso priežiūros įrangos
valdymas,    rankiniu    būdu   reguliuojamų
utilizavimo vožtuvų naudojimas, variklių
paleidimo ir sustabdymo, degiklių vietos
10.2. Birių medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į 50
vagonus ir konteinervežius, išsipylimo ir
nutekėjimo iš vamzdynų priežiūra
10.3. Pavojingų      medžiagų       pakrovimo      ir 100
iškrovimo į vagonus ir konteinervežius,
krovimo      siurblių      keitimo,      bendrieji
 

 

 

10.4.

10.5.

priežiūros     darbai,     prietaisų     rodmenų

nuskaitymas

 

Kuro pakrovimo ir iškrovimo zonos

Technikos ir elektros prietaisų remontas

 

 

 

 

100

200

 

 

 

 

 

 

Naudojamas               vietinis apšvietimas

11. ELEKTROS                            JĖGAINĖS  

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudojamas               vietinis

(ENERGIJOS), ELEKTROS, DUJŲ IR
ŠILUMOS ĮMONĖS
11.1. Pėsčiųjų judėjimas elektrosaugos zonose
11.2. Techninė priežiūra 20
11.3. Bendroji priežiūra 50
11.4. Bendrieji     priežiūros     darbai,     prietaisų 100
rodmenų nuskaitymas
11.5. Aerodinaminių vamzdžių priežiūra 100
11.6. Elektros prietaisų remontas 200
apšvietimas
12. GELEŽINKELIAI IR TRAMVAJAI  

 

 

 

 

 

10

10

10

10

15

20

20

20

20

20

20

30

30

Reikia vengti transporto priemonių vairuotojų akinimo

**

Ud ≥ 1/5 Ud ≥ 1/5

Ud ≥ 1/8

1.   Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams

2.   Ud ≥ 1/8

1.   Didelį dėmesį reikia skirti                platformos pakraščiams

2.   Ud ≥ 1/5

Ud ≥ 1/5 Ud ≥ 1/5

Ud ≥ 1/5 Ud ≥ 1/5 Ud ≥ 1/5

12.1.

12.2.

12.3.

12.4.

12.5.

12.6.

12.7.

12.8.

 

12.9.

12.10.

12.11.

12.12.

12.13.

12.14.

Geležinkelių zonos, įskaitant traukinius, tramvajus,   mažus geležinkelius (siaurus bėgius), metro ir kt.

Keliai keleivinių stočių zonose, įskaitant sąstatų formavimo kelius

Manevravimo  aikštelės: paskirstymo, sulėtinimo ir rūšiavimo zonos

Sąstato skirstymo kalneliai

Krovininių traukinių keliai, trumpalaikės operacijos

Atviros    platformos,    kaimo    ir                vietiniai traukiniai, nedidelis keleivių skaičius

Pėsčiųjų takai Geležinkelių pervažos

Atviros platformos, priemiestinio ir regioninio susisiekimo traukiniai su daug keleivių arba tarpmiestinio susisiekimo paslaugos su nedaug keleivių

Prekinių traukinių keliai, nepertraukiamas darbas

Prekinėse      zonose      esančios       atviros platformos

Traukinių ir lokomotyvų techninė priežiūra

Geležinkelio teritorijos priežiūros zonos Sukabinimo darbų (movos) zona

12.15. Laiptai, mažos ir vidutinio dydžio stotys 50  

 

1.   Didelį dėmesį reikia skirti                platformos pakraščiams

2.   Ud ≥ 1/5

1.   Didelį       dėmesį    reikia

skirti                platformos pakraščiams

2.   Ud ≥ 1/5

Ud ≥ 1/5

1.   Didelį dėmesį reikia skirti                platformos pakraščiams

2.   Ud ≥ 1/3

Ud ≥ 1/5

Reikia        naudoti                  mažai akinantį vietinį apšvietimą

12.16.

12.17.

12.18.

12.19.

12.20.

12.21.

12.22.

Atviros platformos, tarp miestų esančios stotelės

Dengtos platformos, priemiesčių, regioniniai ar tarpmiestiniai traukiniai su nedaug keleivių

Dengtos platformos prekinėse zonose, trumpalaikiai darbai

Dengtos platformos, tarpmiestinės paslaugos

Laiptai, didelės stotys

Uždaros platformos prekinėse zonose, nepertraukiamas darbas

Apžiūros duobės

50

50

50

100

100

100

100

13. LENTPJŪVĖS    (medienos    apdirbimo  

 

 

20

įmonės)
13.1. Medienos      tvarkymas      sausumoje      ir
vandenyje, skiedrų ir pjuvenų konvejeriai
13.2. Medienos    rūšiavimas     sausumoje     arba 50
vandenyje, medienos iškrovimo punktai ir
pjaustytos    medienos    sukrovimo    taškai,
mechaninis medienos kėlimas į konvejerį,
krovimas
13.3. Pjaustytos medienos adresų nuskaitymas ir 100
ženklinimas
13.4. Rūšiavimas ir pakavimas 200
13.5. Tiekimas į   nužievinimo ir   smulkinimo 300
mašinas
14. LAIVŲ STATYKLOS IR DOKAI  

20

14.1. Bendras apšvietimas laivų statybų zonose,
surenkamų          detalių          sandėliavimo
(saugojimo) zonos
14.2. Trumpalaikis     didelių     dalių     /    sekcijų 20
tvarkymas
14.3. Laivų korpuso valymas 50
14.4. Laivų korpusų dažymas ir suvirinimas 100
14.5. Elektros     ir     mechaninių      komponentų 200
montavimas
15.

15.1.

15.2.

VANDENTIEKIO                                 IR

KANALIZACIJOS ĮRENGINIAI

Įrangos priežiūra, rankiniu būdu valdomų vožtuvų naudojimas, variklių paleidimas ir sustabdymas, vamzdynai ir valymo įrenginiai

Cheminių medžiagų tvarkymas, nuotėkių tikrinimas, siurblių keitimas, pagrindiniai priežiūros darbai, įrangos duomenų nuskaitymas

Variklių ir elektros prietaisų remontas 200

50

100

200

 

*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis

**Ud – darbo paviršiaus minimalaus ir maksimalaus apšvietimo santykis

 

 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014

„Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

3 priedas

 

DARBO VIETOS APŠVIETOS SCHEMA

1 – tiesioginis regėjimo laukas

2 – artimoji aplinka (0,5 m aplink tiesioginį regėjimo lauką)

3 – bendras fonas (3 m aplink artimąją aplinką)

 

 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014

„Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

4 priedas

DARBO VIETŲ APŠVIETIMO MATAVIMO TAŠKŲ PARINKIMO LENTELĖ

 

Eil. Nr.

Darbo zonos ilgis, m Didžiausias atstumas tarp matavimo taškų, m Mažiausias matavimo taškų skaičius
1. 0,40 0,15 3
2. 0,60 0,20 3
3. 1,00 0,20 5
4. 2,00 0,30 6
5. 5,00 0,60 8
6. 10,00 1,00 10
7. 25,00 2,00 12
8. 50,00 3,00 17
9. 100,00 5,00 20
DETALŪS METADUOMENYS
Dokumento sudarytojas (-ai) HIGIENOS INSTITUTAS 111958286, DIDŽIOJI G. 22, VILNIUS
Dokumento pavadinimas (antraštė) HN_98
Dokumento registracijos data ir numeris 2014-05-06 Nr. V-520
Dokumento registracijos data ir numeris 2014-05-06 Nr. 2014-05119
Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijos numeris 2014-05-06 Nr. 6371
Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo ADOC-V1.0
Parašo paskirtis Vizavimas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Dalia Paurienė, Vyr. specialistė (referentė)
Sertifikatas išduotas DALIA PAURIENĖ
Parašo sukūrimo data ir laikas 2014-05-05 13:30:10
Parašo formatas XAdES-EPES
Laiko žymoje nurodytas laikas
Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją VI Registru Centras RCSC (IssuingCA), VI Registru Centras – I.k. 124110246 LT
Sertifikato galiojimo laikas 2012-07-16 – 2014-07-16
Parašo paskirtis Pasirašymas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Vytenis Povilas Andriukaitis, Sveikatos apsaugos ministras
Sertifikatas išduotas VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija LT
Parašo sukūrimo data ir laikas 2014-04-30 15:21:28
Parašo formatas XAdES-X-L
Laiko žymoje nurodytas laikas 2014-05-06 16:36:41
Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją Nacionalinis sertifikavimo centras (IssuingCA-A), Gyventoju registro tarnyba prie LR VRM – i.k. 188756767 LT
Sertifikato galiojimo laikas 2012-12-13 – 2015-12-13
Parašo paskirtis Registravimas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Regina Žilinskienė, Vedėja, Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius
Sertifikatas išduotas REGINA ŽILINSKIENĖ, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija LT
Parašo sukūrimo data ir laikas 2014-04-30 16:30:03
Parašo formatas XAdES-T
Laiko žymoje nurodytas laikas 2014-10-11 23:30:46
Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją Nacionalinis sertifikavimo centras (IssuingCA-B), Gyventoju registro tarnyba prie LR VRM – i.k. 188756767 LT
Sertifikato galiojimo laikas 2014-03-21 – 2017-03-20
Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumui “Gauto dokumento registravimas” paskirties metaduomenų
užtikrinti vientisumas užtikrintas naudojant “SSC GDL NH CA,
Skaitmeninio sertifikavimo centras LT” išduotą sertifikatą
“TEISĖS AKTŲ REGISTRAS, Lietuvos Respublikos Seimo
kanceliarija LT”, sertifikatas galioja nuo 2013-12-31 iki 2014-12-
31
“Registravimas” paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas
naudojant “SSC GDL NH CA, Skaitmeninio sertifikavimo centras
LT” išduotą sertifikatą “TEISĖS AKTŲ REGISTRAS, Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarija LT”, sertifikatas galioja nuo 2013-
12-31 iki 2014-12-31
Pagrindinio dokumento priedų skaičius 5
Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius
Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninis dokumentas, pavadinimas EAIS LPP v1.2-SNAPSHOT

 

 

 

DETALŪS METADUOMENYS

Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių) parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data) Atitinka specifikacijos keliamus reikalavimus.

META-INF/signatures/signatures0.xml: Sertifikato (subjektas: DALIA PAURIENĖ, galioja nuo: 2012-07-16 08:41:42) kelio tikrinimas nesėkmingas. Sertifikato galiojimas jau pasibaigė 2014- 07-16 08:41:42, o turėtų galioti datai – 2014-10-12 00:00:59.

Paieškos nuoroda https://www.e- tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=2f7d7690d52311e3bb00c4 0fca124f97
Papildomi metaduomenys Nuorašą suformavo 2014-10-12 00:01:04 TAR

 

APŠVIETIMO HIGIENOS NORMOS